mainate

mainate

mainate [ mɛnat ] n. m.
• 1775; o. i., p.-ê. d'un mot malais
Oiseau frugivore noir (passériformes) originaire de Malaisie, au bec orangé et à caroncules jaune vif en arrière des yeux, capable d'imiter la voix humaine. « Le mainate a beaucoup de talent pour siffler, pour chanter et pour parler » (Buffon).

mainate nom masculin (mot malais) Grand étourneau d'Asie méridionale, portant des caroncules jaunes en arrière des yeux, élevé en volière pour ses dons d'imitation de la voix humaine.

mainate
n. m.
d1./d Gros passériforme d'Asie du Sud-Est, pouvant imiter la voix humaine.
d2./d (Québec) Nom cour. donné à divers oiseaux passériformes nord-américains (Fam. ictéridés), ressemblant à l'étourneau.
Mainate bronzé, dont le plumage bleu ou violet de la tête contraste avec le noir brillant du reste du corps (il s'agit du quiscale bronzé).

⇒MAINATE, subst. masc.
ORNITH. Passereau originaire d'Indo-Malaisie (de la famille des Sturnidés), de couleur noire, au bec orangé, et à caroncules jaunes, ayant la faculté d'imiter la voix humaine. La pièce la plus curieuse de ma chasse était un beau mainate, oiseau (...) susceptible d'un certain degré d'éducation, comme en France le merle ou l'étourneau (DUMONT D'URVILLE, Voy. autour du monde, t. 4, 1832-34, p. 590).
Prononc.:[]. Étymol. et Hist. 1775 mainate des Indes orientales (MONTBEILLARD ds BUFFON, Hist. naturelle des oiseaux, t. 3, p. 416). Prob. empr. à l'indo-port. mainato, nom d'un oiseau chanteur, issu p. métaph. (parce qu'on trouve fréquemment cet oiseau au bord des sources et des rivières) de mainato «homme dont le métier consiste à laver le linge des autres» (usité dans l'Inde portugaise, où le mot désigne à la fois un métier et une caste) attesté dep. 1525 (Chronica de Bisnaga ds DALG.), empr. au malayalam , . Voir DALG.

mainate [mɛnat] n. m.
ÉTYM. 1775; orig. incert.; p.-ê. d'un mot malais.
Passereau noir (Sturnidés) originaire de Malaisie, au bec orangé et à caroncules jaune vif, capable d'imiter la parole humaine.
0 Le mainate a beaucoup de talent pour siffler, pour chanter et pour parler.
Buffon, Hist. nat. des oiseaux, t. VI, p. 132.

Encyclopédie Universelle. 2012.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Regardez d'autres dictionnaires:

  • mainate — s. m. O mesmo que mainata …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • Mainate — Gracula Mainate …   Wikipédia en Français

  • mainate — šventosios mainos statusas T sritis zoologija | vardynas atitikmenys: lot. Gracula rus. священная майна, f pranc. mainate, m ryšiai: platesnis terminas – varnėniniai siauresnis terminas – indinė šventoji maina siauresnis terminas – javinė… …   Paukščių pavadinimų žodynas

  • Mainate religieux — Gracula religiosa …   Wikipédia en Français

  • mainate religieux — javinė šventoji maina statusas T sritis zoologija | vardynas atitikmenys: lot. Gracula religiosa angl. common hill myna vok. Beo, f rus. священная майна, f pranc. mainate religieux, m ryšiai: platesnis terminas – šventosios mainos …   Paukščių pavadinimų žodynas

  • mainate de Ceylan — šrilankinė šventoji maina statusas T sritis zoologija | vardynas atitikmenys: lot. Gracula ptilogenys angl. Sri Lanka hill myna vok. Dschungelbeo, f rus. цейлонская священная майна, f pranc. mainate de Ceylan, m ryšiai: platesnis terminas –… …   Paukščių pavadinimų žodynas

  • mainate d`Enggano — sumatrinė šventoji maina statusas T sritis zoologija | vardynas atitikmenys: lot. Gracula enganensis angl. Enggano hill myna vok. Engganobeo, f pranc. mainate d Enggano, m ryšiai: platesnis terminas – šventosios mainos …   Paukščių pavadinimų žodynas

  • mainate indien — indinė šventoji maina statusas T sritis zoologija | vardynas atitikmenys: lot. Gracula indica angl. southern hill myna vok. Indienbeo, f pranc. mainate indien, m ryšiai: platesnis terminas – šventosios mainos …   Paukščių pavadinimų žodynas

  • mainate de Nias — Niaso salų šventoji maina statusas T sritis zoologija | vardynas atitikmenys: lot. Gracula robusta angl. Nias hill myna vok. Niasbeo, f pranc. mainate de Nias, m ryšiai: platesnis terminas – šventosios mainos …   Paukščių pavadinimų žodynas

  • mainate — (mê na t ) s. m. Genre d oiseaux de l ordre des passereaux conirostres, habitant la Malaisie …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”